- permėtis
- pérmėtis sf. (1) 1. Prng po kraigu einanti kartis, ant kurios sukabintos gegnės: Uždėk in pérmėties kreklus, ir bus tik pusė darbo Lkm. Sukirtę sukertinį, pastatę ožius, užkėlėm pérmėtį Vrn. Kluono pérmėtis jau žėri, reiks užpilt spaliais, kad neinlyt vidun Dglš. 2. Sv skersinė kartis, jungianti kreklus; sija: Šitom permėtim nereikia drūtų medžių Ds. 3. scom. Slk, Vj žr. permėtė 6: Et, tokia jau pérmėtis Kur.
Dictionary of the Lithuanian Language.